- lėkausis
- lėkausis, -ė adj., smob. (1) Kv, NdŽ, lėkaũsis (2) [K]; R, MŽ nuleistausis, nulėpausis; žr. lėkaausis: Pavadink tą kaimynų lėkaũsį šieno pjaut Snt. Tas lėkaũsis iš pryšakio diktai gerai girda, o iš užpakalio – ne Vvr. E, tu lėkausi! Ml. Lėkaũsė kiaulė Sv.
Dictionary of the Lithuanian Language.